Projektas „Muzikos kalba: dviejų Europos kultūrų pažinimas“  

Projektas „Solidaraus mokymosi olimpiada“

2008 m., 2009 m., 2010 m. lapkričio 5 d. - gruodžio 5 d. „Tikslas – padėti“

Solidaraus mokymosi olimpiada – tai novatoriška akcija plėtros labui ir solidarumo skatinimui.

Olimpiados šūkis – „Ar nori būti solidarus?...“ Už kiekvieną tavo mokymosi valandą kuris nors iš projekto rėmėjų skirs 1 € keturiems švietimo projektams Konge, Gvatemaloje, Haityje ir Jeruzalėje finansuoti. 

Gali būti solidarus mokydamasis "Vilnelės" kultūros centro bibliotekoje 2010 m. lapkričio 5 d. - gruodžio 5 d.  

Reportažas

Daugiau informacijos www.solidarausmokymosiolimpiada.com  

Projektas „MANO NAMAI – TAVO NAMAI“   

2009 m. liepos 17 – 29 d. „Slėnio“ kultūros centras, Kaunas

Tema: kultūros paveldas būsto dekoravimo mene.

Projekto tikslai:

• Pažinti dviejų Europos tautų - lietuvių ir ispanių - kultūrinį paveldą būsto dekoravimo mene.
• Pristatyti savo šalių tradicines ir šiuolaikines architektūrines būsto formas.
• Išmokti keletą namų puošybos gudrybių.
• Atrasti, kaip tautos menas ir kultūra atsispindi namų aplinkoje.
• Pamatyti, ar skiriasi ir kaip skiriasi skirtingų jaunų žmonių gyvenamoji vieta.
• Sukurti aplinką, kurioje svečiai jautųsi jaukiai - kaip savo namuose.

top 

Projektas „„KURKIME EUROPĄ IŠ NAUJOSIOS EUROPOS“   

2008 m. kovo 17 – 23 d.. „Skała“ akademinis centras, Krokuva

Tema: europietiška savimonė, menas ir kultūra.

Projekto tikslai:

• Pažinti Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos valstybių ir jų gyventojų gyvenimą, architektūrą, kultūrą ir istoriją, pamatyti, kokias vertybes jos atsineša į Europos Sąjungą.
• Mokyti jaunimą saugoti savo šalių architektūrą ir taip tapti geresniais Europos piliečiais.
• Mainais kurti draugystės ryšius tarp trijų valstybių jaunimo.
• Tarp dalyvių stiprinti europietiškas vertybes, tokias kaip pagarbą, savitarpio supratimą, kultūrinę įvairovę.

 

top 

Projektas „Muzikos kalba: dviejų Europos kultūrų pažinimas“   

2006 m. kovo 26–30 d.  

Kelionė į Barseloną

Kovo 23-ąją susitikome Vilniaus Oro uoste, nuo to ir prasidėjo mūsų kelionė. Daugelis merginų lėktuvu skrido pirmą kartą, todėl visos džiūgavom lyg maži vaikai. Lėktuvui nusileidus, buvome sužavėtos skrydžio ir pirmųjų Barselonos vaizdų. Oro uoste mus maloniai pasitiko dvi ispanės, laukė užsakytas autobusas. Tą patį vakarą išėjome pasižvalgyti po apylinkes, žavėjomės nuostabia Barselonos gamta, palmėmis ir šiltu, jau vasarišku oru.

Kitą rytą kėlėmės anksti, nes diena buvo kupina planų. Pirmiausia vykome į miesto centrą, mėgstamą katalonų vietą, kur žmonės susitinka, bendrauja, sėdi lauko kavinėse. Centras man atrodė milžiniškas: daugybė parduotuvėlių, kioskelių, prekybos centrų. Labiausia man patiko gyvos statulos Barselonos gatvėse. Tai žmonės persirengę įvairiais filmų personažais, angelais, gėlėmis.

Vakare metro vykome į Terrassos miestelį susipažinti ir vakarieniauti su ispanėmis. Aplankėme vieną mokyklą.  Šios mokykos moksleivės mus lydėjo kelionės metu, buvo mūsų gidės. Ant sienos merginos turėjo pasikabinusios mūsų kelionės tvarkaraštį su kiekvienos dienos planu, kad nė viena sekundė neprabėgtų veltui. Dar labiau pamalonino mažųjų mergaičių sutikimas. Pamačiusios mus, jos labai apsidžiaugė, mojavo, krykštavo, kalbino, vėliau, padedamos mokytojų, dainavo ispaniškas dainas, o mes joms padainavome lietuviškų.

Po tokios nuostabios pažinties pradžios, susitikome su bendraamžėmis, ragavome jų pagamintą ispanišką patiekalą tortiliją, vaišinomės braškėmis. Vėliau kalbėjomės, fotografavomės, apsikeitėme adresais bei atvirukais. Kiekviena mergina turėjo prisistatyti ir trumpai papasakoti apie save. Buvo labai įdomu išgirsti apie bendraamžių pomėgius ir gyvenimą. Manau, kad kiekviena suprato, jog nors mus skiria tūkstančiai kilometrų, kalba, kultūra, turime labai panašias svajones, gyvenimo tikslus, siekius bei pomėgius.

Išaušus šeštadieniui, tęsėme kelionę po Barseloną, išvaikščiojome gražias gatveles, o vakare mūsų laukė staigmena – vakarienė su ispanėmis bei italėmis, viešinčiomis Barselonoje. Tą vakarą irgi labai daug kalbėjomės, valgėme ledus, šokome ir dainavome. Ispanės labai susidomėjo mūsų kalba, todėl mes jas išmokėme keletą frazių lietuviškai, o jos išmokė mus ispaniškai. Buvo labai linksma ir naudinga. Kai kurios lietuvaitės nusprendė rimtai mokytis ispanų kalbos, o merginos iš Barselonos žadėjo joms padėti.

Sekmadienis žadėjo dar daugiau staigmenų, nes vykome į kalnus. Kelionė autobusu truko porą valandų, bet laikas neprailgo. Atvykome į mažą miestelį, kur mūsų laukė svetingi žmonės, ant stalo garavo šilta vakarienė. Mes labai džiaugėmės galėdamos iš arti pamatyti kalnus, pasigrožėti dar niekada regėtais vaizdais. Kitą dieną aplankėme žymią Torreciudad šventovę ir, pasisėmusios naujų jėgų, grįžome į Barseloną.

Antradienio popietę su keliomis ispanėmis vėl važiavome į miesto centrą, buvome prie Viduržemio jūros, garsiosios K. Kolumbo statulos, World Trade centro. Trečiadienis, paskutinioji mūsų kelionės diena, buvo skirta ekskursijoms. Važinėjome autobusu atviru stogu ir matėme daugybę žymių Barselonos vietų, pavyzdžui, garsaus architekto Gaudi katedrą Sagrada Familia, parką Park Güel.

Paskutinį vakarą vykome į mokyklą atsiveikinti su draugėmis. Ten žiūrėjome filmą, o vėliau gerdamos karštą šokoladą, jį aptarėme, diskutavome.  Draugės padovanojo mums ispaniškų dainų kompaktinį diską ir žadėjo apsilankyti Lietuvoje, rašyti laiškus. Atsisveikinti buvo liūdna, ir nors visos stengėmės šypsotis, kai kurios nesulaikė ašarų. Buvo keista galvoti, kad galbūt jau niekada nesusitiksime, bet gražūs prisiminimai liks visam laikui. Ankstyvą rytą palikome saulėtą Barseloną. Laukė ilga kelionė namo.  

top 

Projektas „Etinės ir dvasinės vertybės, kuriant Europos visuomenę“  

Lietuvos Žinios, 2005 m. birželio 13 d. Tekstas: Izabelė GAULLIER  

2003 m. vasarą jaunimo asociacija iš Ispanijos „Instituto de Desarrollo Comunitario“ (IDC) pasiūlė VšĮ „Visuomenės kultūrinio ugdymo centras“ dalyvauti projekte apie Europos vertybes. Buvo pakviestos ir kitos jaunimo organizacijos iš kaimyninių šalių – iš Estijos, Lenkijos, Vengrijos ir Suomijos.  

Šis projektas suteikė galimybę studentams iš įvairių šalių apmąstyti ir išreikšti savo nuomonę apie etines ir dvasines vertybes svarbias kuriant Europos visuomenę. Buvo nagrinėjamos tokios temos: Europos šalių kultūros skirtumai plėtros kontekste, ryšys tarp politikos ir etikos, Europos pilietiškumo kūrimas, svarbiausių vertybių skleidimo būdai.  

Projektą, prasidėjusį 2004 m. spalio pradžioje, pasibaigsiantį 2005 m. birželio pabaigoje, remia Europos Sąjunga.  

Projekto vykdymas Lietuvoje

Lietuvos grupė surengė seminarą „Lyderystė ir Europos pilietiškumas“. Seminaras įvyko „Vilnelės kultūros centre“ Vilniuje balandžio 2–9 d.

Keletas seminaro dalyvių pasiūlė tokią progamą vykdyti ir jų mokyklose. Ir tai jau buvo padaryta Kauno raj. Noreikiškių vidurinėje mokykoje balandžio 22 ir 29 d.  

Jau nuo 2004 m. pabaigos vyko darbas grupėse.

Balandžio 29 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete įvyko vaizdo konferencija „Etinės ir dvasinės vertybės, kuriant Europos visuomenę“, kurios metu buvo pateiktos visų šalių darbo grupių išvados.  

Lietuvos grupės išvados: žmogaus orumas, šeima, pagarba žmogaus tikėjimui

Lietuvos grupė padarė išvadą, kad svarbiausios vertybės Europai – žmogaus orumas, šeima, pagarba žmogaus tikėjimui. Tai yra Europos paveldas, kuris mums ne tik padeda suvokti savo tapatybę, bet yra Europos pamatai, be kurių neįmanoma statyti ateities. 

Žmogaus orumo nesukuria įstatymai, o tik pripažįsta jį, nes žmogaus orumas priklauso žmogaus prigimčiai. Todėl pirmiausia reikia teisingai suprasti, kas yra žmogus, o po to kurti įstatymus, kurie būtų tinkami žmogui.  

Šeimoje puoselėjamas žmogiškumas. Iš to kyla šeimos svarbos, santuokos tarp vieno vyro ir vienos moters svarbos suvokimas. Tai ir sveikos visuomenės pagrindas.

Šeima – pirminė žmonijos visuomenė, todėl nėra prasmės priešpastatyti sąvokų ,,šeima“ ir „visuomenė”, nes be šeimos nėra visuomenės, o taip pat ir Europos.

Kalbant apie žmogaus orumą, reikia pripažinti žmogaus transendenciją. Negalima ginti laisvės, ir nepaisyti tos žmogaus dimencijos, priskiriant ją privačiai sferai.

Projekto dalyviai suvokė, kad kiekvienas europietis gali būti Europos kūrimo lyderiu. Bet norint ją kurti, dera pradėti nuo savęs. Tai reiškia, atrasti minėtas vertybes savyje: apmąstyti, kas yra žmogus, kad galėtų suprasti, koks jis turi būti. Žinoma, sunku veikti ir padėti kitiems, neturint aiškių moralinių principų. Svarbiausia šiame kelyje nuolatinis tobulėjimas neatsiejamas nuo dvasinio ugdymo.

top